Tai dvimetis žolinis prieskoninis bei vaistinis augalas, užaugantis iki 1 m aukščio. Stiebas stačias, plikas, šakotas. Apatiniai lapai plunksniškai suskaldyti, o viršutiniai – trilapiai. Augalas žydi liepos-rugsėjo mėnesiais smulkiais, geltonai žaliais žiedais, susitelkusiais skėčio formos žiedynuose.
Greičiausiai petražolė kilusi iš Viduržemio pajūrio šalių, kadangi jos dar pasitaiko augančio savaime.
Petražolės labai plačiai vartojamos kulinarijoje, ypač lapinių rūšių. Supjaustytų šviežių žalumynų Petražolės žalumynai, ypač lapinių rūšių, plačiai vartojami Petražolės kaip garnyras ir pagardas. Supjaustytų šviežių žalumynų dedama į pirmuosius ir antruosius patiekalus (išskyrus pieniškus). Jie ne tik pagražina ir valgį, bet ir praturtina vitaminais. Šio prieskonio dažnai dedama verdant sultinius (ypač dera su krapais). Petražolės aromatinga šaknis kulinarijoje vartojama taip pat dažnai. Jos dedama ne tik į sultinius, bet ir į žuvies ir mėsos patiekalus, padažus jiems. Kad petražolių turėtume žiemą ir pavasarį, žalumynai ir pjaustyti šakniavaisiai džiovinami. Džiovintos petražolės ilgai išlaiko savybes. Petražolė vartojama ir konservų pramonėje.
Liaudies medicinoje nuo seno petražolėmis būdavo žadinamas apetitas ir gerinamas virškinimas. Petražolių sėklomis dažnai varomas šlapimas, sergant vandene, inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige, esant pabrinkimams dėl širdies nepakankamumo. Panašiai augalas Receptai ir patiekalai ir homeopatijoje. Sėklos vartojamos, sutrikus mėnesinių ciklui (kai Receptai ir patiekalai atvejais), esant skausmingoms mėnesinėms, prostatos uždegimui ir kaip prakaitavimą skatinantis vaistas.
Parašykite komentarą